Gražų ir saulėtą lapkričio 24 dienos penktadienį 46 trečių ir ketvirtų klasių „Džiugo“ gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Aušra Ramančauskiene, Asta Ruikiene ir Rasa Veitiene aplankė laikinąją sostinę. Išvykos tikslas buvo net keturi svarbūs objektai. Kitaip sakant, turėjome net keturias paskaitos ilgumo (dvigubas) lietuvių kalbos pamokas.

Pirmiausia Rotušės aikštėje pamatėme jau puošiamą eglutę ir su kalėdine nuotaika skubėjome į čia pat esančius Maironio ir Vaižganto muziejus. Gidai papasakojo daug įdomių ir naujų detalių iš rašytojų gyvenimo, atskleidė šių asmenybių charakterius, vidinį žavesį, nepaprastą darbštumą, galėjome apžiūrėti asmeninius rašytojų daiktus, baldus. Vėliau skubėjome į Pažaislio vienuolyną, kur mums papasakojo vienuolyno istoriją, supažindino su baroko skulptūra, daile, architektūra, parodė, kur vienuolyno fundatoriaus Kazimiero Paco kapas. Susipažinome ir su vienuole kazimieriete, kuri visiems palinkėjo rasti savo tikrąjį pašaukimą ir atrasti laimę gyvenime. Šiek tiek sušalę, bet karštomis nuo įspūdžių ir informacijos galvomis vykome į Palemoną, kur stovi gražus ir originalus rašytojos Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo namas – muziejus. Autobuse gimnazistai skaitė Salomėjos Nėries dienoraščio ištraukas, eilėraščius ir net uždainavo „Mūsų dienos…“ Dviejų menininkų sodyba, namas tarsi kvėpavo ramybe, jaukumu, švelnia romantika. Dar kartą prisilietėme prie karo metų tragedijos, sugriovusios ne vienos šeimos svajones, ramią kasdienybę, dar kartą prisilietėme prie tragiško Salomėjos Nėries gyvenimo, jos neramios ir aistringos sielos. Paskutinis objektas aplankytas, tad galima ir apie pramogas pagalvoti, ir prekybos centre apsilankyti. Kalėdinė nuotaika mus kaip pasitiko, taip ir išlydėjo iš Kauno, nes dar valandai kitai užsukome į Megą (pavalgyti, sušilti, pasirūpinti lauktuvėmis…), o Mega švytėte švytėjo kalėdinėmis puošmenomis…

Atsisveikindamas vairuotojas pasidžiaugė, kad mokiniai mandagūs. Džiaugiamės ir mes savo kantriais (programa buvo įtempta ir tikrai ne pramogai skirta), smalsiais, ištvermingais mokiniais, kurie dar padėkojo ir patikino, kad ekskursija patiko.

Lapkričio 22 d. II klasių mokinių grupelė, lydima pavaduotojos ugdymui J.Šalkauskytės ir bibliotekininkės J.Pronskienės, apsilankė Telšių priešgaisrinės tarnybos suorganizuotame susitikime su Ugniagesių gelbėjimo mokyklos narų ir fizinio parengimo skyriaus viršininku, atstovu karjerai V.Dievuliu. Lektorius supažindino su šios mokyklos priėmimo tvarka ir paragino stoti į ją kreipdamasis: „Jeigu esi ryžtingas ir drąsus, nori padėti kitiems – tapk ugniagesiu gelbėtoju!”

Žinoma, yra svarbu ir tai, kuo įsitikini, ir tai, kaip supranti tikrovę, esančią po istorijos realybe. Visada įtaigesnės yra tos pamokos, kuriose esi ne tik ,,žiūrovas“, bet ir ,,vartotojas“ to, kas rodoma, kas pasakojama, kai vaikštai tikrai tomis vietomis, kur vyko pasipriešinimo pokario kovos, kur buvo aukojamasi ir tikima ateitimi, kur vis dėlto gyva ir klasta, ir melas… Būtent netradicinėje istorijos ir lietuvių kalbos pamokoje – išvykoje į Žarėnų partizanų būrio vietą, Dievo Krėslo mišką, lapkričio 14 dieną ir buvo kalbama apie tai, kas šiose vietose vyko, kokios patirtos kančios ir ką būtina atminti. Pamoką organizavo istorijos mokytoja Vida Urlovaitė, lietuvių kalbos mokytojos Aušra Ramančauskienė ir Sigita Ieva Naglienė. Abiturientų laukė susitikimas su telšiškiams gerai žinomu žmogumi, istorinės atminties saugotoju, Garbės piliečiu, menininku Alfredu Jonušu.

Į rudens perlytą mišką vedė žvyruotas kelias, medžių rimtis, rytmetinis tykumas ir vis dar „nepabėgusi“ žaluma, akmenų ir tipiniai atminimų kryžiai, vis dar aiškiai tankus Dievų Krėslo eglynas… Paminklai partizanams, bunkeris miško tankmėje ir įtaigus A. Jonušo pasakojimas su konkrečiais faktais, datomis, pavardėmis – tai liudijimas to, kas iš praeities turi būti perduodama kaip tikrovės saugojimas, kaip tautos laisvės gynimo simbolis. Abiturientai turėjo galimybę įsitikinti, kaip atrodė bunkeris, kokiomis sąlygomis gyveno partizanai. Į praeities rimtį sklido ir partizano išgyvenimų dienoraščio ištrauka, skaitoma Ernesto Stankaus, IV c klasės gimnazisto, apie L. Baliukevičiaus – Dzūko savijautą, draugų mirtį ir jų idėjinius siekius, pasidalinta apmąstymais, istorine tiesa. Labai jautriai nuskambėjo ir gerai žinomo poeto partizano Broniaus Krivicko eilės, perteiktos dvyliktoko Lauryno Petraičio (IV a). Aplankytos ir Žarėnų kapinės, kuriose palaidoti septyni pokario kovų partizanai, pagerbta jų atmintis. Itin kruopščiai po kruopelę vis atrandama naujų kankinimo ir laidojimo vietų, dokumentų, todėl, kaip minėjo A. Jonušas, labai svarbu teisingai suprasti pasipriešinimo partizanų veiklą ir pateisinti nekaltų aukų vardą. Tik suvokus istorinę tiesą, nebeliks vietos įvairioms interpretacijoms ar istorijos šešėliams.

Taigi, netradicinė pamoka – tai ne tik pažintis su tuo, kas saugoma visai netoli, kaip sakoma, prie namų, bet ir tai, kas yra mūsų tautos stiprybės pamatas. Ši pamoka skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti – bendrystės galiai, vadinasi, ir asmens savivokai, Lietuvos istorijos – kultūros sampratai. Kuo dažniau apie tai bus kalbama, tuo įtaigesnis bus ir visumos supratimas, ir lietuvio vertės pajutimas.

Rugsėjo mėn. „Džiugo“ gimnazistai, lankantys šokių pamokas, kartu su mokytoja Rasa Urboniene pabuvojo Telšių muziejuje „Alka“. Šie metai yra paskelbti Tautinio kostiumo metais, todėl pagrindinis tikslas buvo apžiūrėti atvežtinę parodą „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“. Gidė papasakojo apie kiekvieno regiono aprangą, jos panašumus ir skirtumus. Mokiniai susipažino su tautinių rūbų spalvomis, raštais, dekoro detalėmis, būdingomis atskiriems Lietuvos regionams. Pamokos pabaigoje gidė uždavė kelis klausimus, į kuriuos geriausiai atsakė Gantė Skulskytė ir laimėjo brošiūrą apie tautinį kostiumą. Taigi netradicinę pamoką – išvyką į muziejų – mokiniai įvertino kaip naudingą ir įdomią.

Telšių miesto Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje spalio 6 dienos popietę vyko susitikimas su populiariu Lietuvos rašytoju Edmundu Zenonu Malūku. Kartu su kitais rašytojo gerbėjais, lietuvių kalbos mokytojų A. Ramančauskienės ir R. Dobrovolskytės Veitienės paskatinti, į biblioteką skubėjome ir mes, „Džiugo“ gimnazistai.

Susitikimas prasidėjo aktorės monologu iš naujosios rašytojo knygos „Vytauto žemė“. Vėliau bibliotekos darbuotoja mus supažindino su autoriaus biografija, darbais, kūryba. Rašytojas gimė 1945 m. balandžio 15 d. Mažeikių apskrityje, 1963 m. Rietave baigė vidurinę mokyklą. E. Malūkas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo knygos išleistos daugiau nei 500 tūkst. egzempliorių tiražu. E. Malūkas rašo scenarijus filmams, TV serialams. Po gražios įžangos rašytojas pristatė naujausią savo romaną „Vytauto žemė“. Tai dvyliktoji E. Malūko knyga, brandžiausias ir didžiausios apimties (704 psl.) kūrinys, septynerių įtemptų darbo metų rezultatas. Tai romanas, kuris atspindi Vytauto epochą, atskleidžia ryškiausias to meto Lietuvos istorines asmenybes. Rašydamas autorius jautė didžiulę atsakomybę, nes romanas – istorinis, reikalaujantis tikslumo, istorinio tikroviškumo. Rašytojas patikino, kad, nepaisant didžiulės atsakomybės, šis darbas dar buvo ir nepaprastas malonumas – net naktį šokdavo iš lovos, kad spėtų užrašyti staiga į galvą šovusią mintį („Sėsdavau prie kompiuterio ir rašydavau, rašydavau…“). E. Malūkas pasakojo,kiek teko konsultuotis su istorikais, remtis archyvais, keliauti po istorines vietoves, lankytis senovinėse pilyse. Viskas buvo užfiksuota skaidrėse, tad kelionių momentais galėjome grožėtis ir mes. Romane lengvai, tarsi vienu brūkšniu, praplaukia esminiai XIV a. momentai: religinė krizė, santykiai su Lenkija ir Lietuvos valstybės kūrimas. Siužeto centre – įtaigus Vytauto Didžiojo paveikslas. Padedant istorikams, rašytojas rado įdomių detalių apie Vytautą: jis buvo žemo ūgio (157 cm.), smulkaus sudėjimo, moteriškų veido bruožų, plono balso, kairė ranka buvo trumpesnė už dešinę, nežėlė barzda, buvo labai pavydus, žiaurus.

Laikas su rašytoju tikrai neprailgo. Susipažinome su garsiu žmogumi, sužinojome, kaip nelengvai gimsta knyga.

Gerb. tėveliai,
spalio 19 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. gimnazijos aktų salėje įvyks visuotinis tėvų susirinkimas, kurio metu paskaitą – diskusiją apie emocinius tarpusavio tėvų ir vaikų santykius bei apie jauno žmogaus pozityvų ugdymą skaitys lektorė Rolanda Šliažienė – neformaliojo ugdymosi metodikos praktikė, mokymų vadovė, kursų konsultantė, Edukologijos universiteto dėstytoja, jaunimo centro „Babilonas“ steigėja ir ilgametė vadovė, UNESCO komisijos narė, tarptautinio Anna Lindh fondo koordinatorė Lietuvoje.
Po paskaitos, apie 18.30 val., vyks tėvelių susitikimai su klasių auklėtojais.
Nuoširdžiai kviečiame ir laukiame Jūsų atvykstant į gimnaziją.

„Kodėl gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!/ Ir visada tik šitaip, ne kitaip?“ (Vytautas Mačernis)
2017 metų spalio 11 dieną Telšių „Džiugo“ gimnazijos IV klasės mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Aušros Ramančauskienės, vyko į jauniausio literatūros klasiko, žemininko Vytauto Mačernio  gimtąjį Šarnelės kaimą bei netoli esančią Žemaičių Kalvariją.
Pirmiausia, sustoję Žemaičių Kalvarijoje ir susitikę su gidu Broniumi Kleinausku, aplankėme Vytauto Mačernio muziejų, kuriame eksponuojamos šio rašytojo poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai daiktai. Muziejuje gidas įdomiai papasakojo tik 23 metus trukusią poeto gyvenimo istoriją, iš kurios daugiau sužinojome apie jo asmeninį gyvenimą, mokyklos laikus, mylimąją Bronę Vildžiūnaitę ir kūrybą.

(daugiau…)