Gražia žiemiška tradicija tapusi anglų kalbos viktorina „Wintertime“ į mūsų gimnaziją sukvietė didelį būrį žiemai neabejingų mokinių iš viso Telšių rajono. Viktorinoje susirungė septynios aštuntokų komandos iš „Germanto“, „Kranto“, „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų, Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, VŠĮ Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei „Džiugo“ gimnazijos.

Komandos prisistatė, atliko daug smagių užduočių apie žiemą anglų kalba – sprendė kryžiažodžius, iš duotų raidžių kūrė žodžius, nurašė ir dainavo dainas, ieškojo paslėptų žodžių. Kapitonams teko atskira užduotis, kurioje jie turėjo įvardyti, kaip Kalėdų Senelis vadinasi kitose šalyse. Komandų pasirodymus, užduočių atsakymus, fanų palaikymą atsakingai vertino objektyvi komisija sudaryta iš penkių Žemaitės gimnazijos ketvirtokų.

Pirmąją rajoninę anglų kalbos viktoriną laimėjo mūsų gimnazijos 8b klasės komanda „Santa’s Deer“ (Kalėdų Senelio Elnės), antrąją vietą vertinimo komisija skyrė komandai „Christmas Spirits“ (Kalėdų dvasios) iš Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, o trečioji atiteko „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos aštuntokams, pasivadinusiems „Icicles“ (Varvekliai).

Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visiems, kurie nepagailėjo savo laiko, nepabūgo žiemos šalčio, atvyko ir sudalyvavo smagiame renginyje.

Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus. Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę… Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…

Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs… Kokia trumpa mūsų atmintis – ar galime greitosiomis pasakyti nors vieną vardą ar pavardę žuvusio netolimąją Sausio 13-ąją?

Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kaltės jausmo – kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie. Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonos, žalios gyvybės ir raudonos kraujo spalvų?

Ar būtume išvis?

Sausio 11-osios rytą gimnazijos tamsiuose languose suspindo žvakelių jūra, tiems, kurių dėka kvėpuojame laisvu oru. Jiems buvo skirtos pirmųjų pamokų akimirkos, patylint, pamąstant, pasikalbant. Tikėtina, kad ne vienas gimnazistas mintyse uždavė sau klausimą, ar aš išdrįsčiau stoti prieš tanką, beginklis, nešinas tik širdyje gyvu tikėjimu savo gimtu kraštu bei jo laisve. Vakare, prie simbolinio laužo Nepriklausomybės aikštėje rinkosi gimnazijų bendruomenių nariai, miesto gyventojai, vedini noro pabūti drauge, prisimenant išėjusiuosius, sukalbant už juos poterį šv. Mišių metų Šv. Antano Paduviečio katedroje.

Byrančios laiko smiltys suskaičiavo metų laiką. Gruodžio paribyje sutiktos šilčiausios metų šventės – šv. Kalėdos. Gimnazijos tradicija į Kalėdų rytmetį sukviesti visą bendruomenę džiugina – neraginami, neverčiami moksleiviai, mokytojai susirenka aktų salėje ir nuaidėjus laikrodžio dūžiui, ženklinančiam rimties momentą, nuščiūva. Dažnas susimąsto, stebėdamas sienoje bėgančius laukimo vaizdinius, apie savo laiką, apie savo asmeninį laukimą… Ko mes kiekvienas laukiame ir į kur skubame?..

(daugiau…)

Gruodžio 18 dieną 17 valandą Telšių „Džiugo“ gimnazijoje vyko kasmetinis, jau aštuonerius metus organizuojamas renginys „Žvakių šviesoje“. Jaukų vakarą mirgančių ir šildančių žvakelių šviesoje dovanojo „Jaunųjų kūrėjų“ būrelio nariai ir jų vadovė Verginija Masiliauskienė.

Į renginį sugūžėjo daugybė pūgos bei speigų nepabijojusių telšiškių, kurie kasmet aplanko šį renginį ir (kaip ir kiekvienais metais) lieka sužavėti skleidžiama šiluma ir šventine nuotaika.

„Žvakių šviesoje“ dalyvavo ir „virpančiomis širdimis“ į sceną žengė jaunieji gimnazijos atlikėjai. Kai kuriems iš jų tai buvo pirmasis pasirodymas, tačiau Kalėdine nuotaika spinduliuojantys žiūrovai juos pasitiko gausiomis ovacijomis. Nuostabiai pasirodė dvyliktokai Laurynas ir Roberta, nuo jų neatsiliko pirmą kartą scenoje dainavusios Laura Lileikytė ir Teodora Bušmaitė. Neišdildomą įspūdį paliko Telšių muzikos mokyklos mokinės Vytautė Bumblauskytė ir Deimantė Eirošiutė. Kaip ir kiekvienais metais mus aplankė bei gerą nuotaiką dovanojo gitaristų būrelis, vadovaujamas Adolfo Lukošiaus.

Renginį vedė ir prie žvakių šviesos pasišildyti kvietė renginio vedėjai – Agnė Narmontaitė bei į Telšių „Džiugo“ gimnazijos prezidentus kandidatuojantis Lukas Kaminskis.

„Jaunųjų kūrėjų“ būrelio nariai atsidėkodami už pasirodymus atlikėjams įteikė viltį, ramybę bei Kalėdinę dvasią simbolizuojančius angelus.