Byrančios laiko smiltys suskaičiavo metų laiką. Gruodžio paribyje sutiktos šilčiausios metų šventės – šv. Kalėdos. Gimnazijos tradicija į Kalėdų rytmetį sukviesti visą bendruomenę džiugina – neraginami, neverčiami moksleiviai, mokytojai susirenka aktų salėje ir nuaidėjus laikrodžio dūžiui, ženklinančiam rimties momentą, nuščiūva. Dažnas susimąsto, stebėdamas sienoje bėgančius laukimo vaizdinius, apie savo laiką, apie savo asmeninį laukimą… Ko mes kiekvienas laukiame ir į kur skubame?..

Kalėdų laukimą ženklina Advento dienos, pripildytos maldų ir pasninko. Priverčia nurimti, sustoti, įsiklausyti, pasverti, ar padalinus gėrį iš blogio kažkas lieka. Šviesos ir tamsos žaidimas džiugino renginio metu. Poezijos tekstus, deklamuojamus abiturienčių, Agnės Berenytės, Godobertos Gumbakytės, Ernestos Neštaitės, Rūtos Kasparavičiutės ir Simonos Gedmontaitės, keitė gimnazistų dainos, pajusti Kristaus atėjimo nuotaiką privertė Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos auklėtinių atliekamos giesmės. Poezijos ir muzikos žaisme bendruomenei pajusti Dievo artumą linkėjo Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. kun. Andriejus Sabaliauskas, tapti vienas kitam geresniais ragino gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, pajusti Kalėdų šilumą šitame laike kvietė Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja, mūsų mokyklos kuratorė Daiva Tumienė, prie šventinių palinkėjimu prisidėjo ir gimnazijos pavaduotoja Romualda Galinauskienė. Svečių uždegtos adventinio vainiko žvakės dar kartą priminė, kad Adventas – tai laikas ruošti kelius: atnaujinti senuosius, taisyti apleistus, nutiesti naujus – nuo žmogaus prie žmogaus. Adventas – tai metas įžiebti šviesą vienas kitame: pripažinimo, padrąsinimo, susitaikymo, meilės ir džiaugsmo.

Sušilę nuo žvakių liepsnelių dar ilgai nenorėjome skirstytis, dar akimirką norėjosi sustabdyti tarp pirštų tekantį laiką, patapšnoti draugui per petį ir pasakyti – Ir tampam jaukesni, ir tampam šiltesni….