Šimtadienis: 12 kadrų „Džiugo“ kino teatre @ Telšių „Džiugo“ gimnazija
Mokykla žiemą
Gimnazijos 40-etis

Šimtadienis: 12 kadrų „Džiugo“ kino teatre

Kategorija: Renginiai

Šalčiu alsuojantis vasario 24 dienos rytas „Džiugo“ vidurinėje mokykloje buvo išskirtinai baltas, išskirtinai ypatingas, alsuojantis jaunystės šėlsmu ir energija. Kalendorius suskaičiavo abiturientų laiką, likusį iki brandos egzaminų. Šimtadienis – simbolinis skaičius, ženklinantis laiką, likusį mokyklose erdvėse, tarp klasės draugų ir mokytojų.

Šimtadienio rytą mūsų mokykla tapo panaši į Antikos dievų šventyklą, kur vienoje vietoje susirinko graikai ir romėnai švęsti jaunystės puotą. Pasidabinę baltais apdarais, laurų vainikais, auksu žėrinčiais papuošalais dvyliktokai išties traukė akį ir buvo panašūs į jaunus, švytinčius, laimingus antikinių mitų personažus. Koridoriuje vis tekdavo prasilenkti tai su Atėne, Afrodite ir Penelope, ar pakalbinti žavųjį Prometėją, atsitrenkti į stotingą Heraklį… Džiaugsmas, trykštančios emocijos, muzika, šokio judesys užkrėtė visą mokyklos bendruomenę, nepalikdamas abejingų nei jaunesniųjų moksleivių, nei mokytojų.

Abiturientai dieną leidę mieste, lankę buvusias mokyklas, mokytojus vakare rinkosi atgal į mokyklą, – į vakarą, intriguojančiu pavadinimu – Kino premjera „12 kadrų“. Aktų salė priminė kino teatrą, vykstančią premjerą, į kurią renkasi kviestiniai svečiai. Vienuoliktokai, padedami auklėtojų, 12-os filmų fragmentų metu sugebėjo savo pirmtakus nukelti į vaikystę, priminti mėgtą kinematografiją, patikrino grakštumą ir meninius gebėjimus, kviesdami atlikti įvairias užduotis. Dainos, šokiai, taiklus humoras leido švelniai priminti ir šventės kaltininkų mažas nuodėmes.

Nepastebimai prabėgęs laikas, mokyklos direktoriaus Mindaugo Sabaliausko ir auklėtojų linkėjimai abiturientų veiduose maišė džiugesį su nerimu, jaunatvinį šėlsmą su kirbančiu grauduliu, kad „tie laikai nebegrįš,/ tik girdėsis aidai, klasė, juokas, draugai“. Juk prieš akis brandos egzaminų premjera, kurioje norisi praeiti raudonu kilimu aukštai iškelta galva, lyg Kanų festivalyje ir rankoje tvirtai laikyti Brandos atestatą, liudijantį savo paties ir mokytojų, visa širdimi linkinčių surasti mokslo pažinimo raktus, darbo vaisių.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Kasparavičiūtė