Paskutinę mokslo metų savaitę ,,Džiugo“ gimnazijoje didelis dėmesys skirtas kultūrinei, pažintinei veiklai. Mokiniai lankėsi Žemaitijos kaimo muziejuje, kuriame, lydimi gidės, daugiau sužinojo apie protėvių žemdirbių buitį, darbus, tradicijas ir pasaulėjautą. Pažangiausiems mokiniams organizuota ekskursija į etnografinį Mingės kaimą, vadinamą Lietuvos Venecija. Didelį įspūdį paliko ir ,,Džiugo“ gimnazijoje vykęs Gedulo ir vilties dienos minėjimas.

Saulėtą birželio rytą linksmai šurmuliuodami mokiniai rinkosi į mokyklos vidinį kiemelį. Tačiau netrukus įsivyravo tyla: ,,Džiugo“ gimnazijos mokiniai, paruošti režisierės Laimutės Pocevičienės, įtaigiai perteikė dramatiškus išgyvenimus žmonių, 1941 m. birželio 14 d. ištremtų į Sibirą (1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 131 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo). Skaudus atsisveikinimas su gimtaisiais namais paskubomis į lagaminus susidėjus būtiniausius daiktus ir tai, kas brangiausia – pašventintą kryželį, laimingos šeimos nuotrauką… Publicistinės kompozicijos aktoriai nuoširdžiai kalbėjo apie sudužusias žmonių svajones, viltį, tikėjimą, vidinę stiprybę, kai tremtinės motinos, išsekusios nuo bado, ligų, šalčio, alinančių fizinių darbų, atiduodavo savąjį duonos gabalėlį vaikams, kad jie išgyventų. Ribinėje gyvenimo – mirties situacijoje neprarastas žmogiškumas, krikščioniška meilė artimajam.

Po renginio, dalindamiesi patirtais įspūdžiais, jaunieji aktoriai sakė: ,,Liūdnos lietuvių tremtinių istorijos paskatino susimąstyti apie išgyventą skausmą, baimę, padėjo įsijausti į tragiškas situacijas.“ ( Justas Lakštinis, 8b kl.), ,, Mane sujaudino žmonių prisiminimai, kai Sibire teko susitaikyti su artimųjų mirtimis. Manau, kad šiandieninio pasaulio žmonės yra daug silpnesni emociškai, dvasiškai.“ ( Bernadeta Beržanskytė, 8b kl.), ,, Ypač sunku buvo sulaikyti ašaras, matant jas kai kurių mokytojų akyse. Iš mano giminės taip pat buvo ištremtųjų. Džiaugiuosi, kad galėjau pagerbti tremtinius.“ (Diana Makarovaitė, 8b kl.), „Scenoje buvau nuoširdus. Kompozicijoje puikiai derėjo jaunų žmonių optimizmas ir liūdna patirtis tremtyje.“ (Edvinas Bulašas, 8b kl.). Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Romualda Galinauskienė akcentavo: ,,Jaunajai kartai labai svarbu neprarasti ryšio su praeitimi, iš kurios galima daug pasimokyti.“ Lietuvių kalbos mokytoja ir 11f klasės auklėtoja Irena Tarvainienė pabrėžė: ,,Tokie renginiai ir sustojimas siekiant apmąstyti tautos kančią ir praeitį gimnazijoje, kurioje auginame jaunąją kartą, yra ypač svarbūs, nes tik tada žmogus taps brandi asmenybė, kai turės tvirtas, pamatines – moralines – vertybes.“

Gedulo ir vilties dienos minėjime buvo pagerbti žuvę tremtyje ir tie, kurie liko gyvi. Tremtinių atsiminimus, paskatinti istorijos mokytojų Vidos Urlovaitės ir Nomedos Laukaitienės, užrašė ,,Džiugo“ gimnazijos mokiniai. Jie turėjo galimybę pabendrauti su kilniais žmonėmis, išgyvenusiais tremtį ir geranoriškai pasidalijusiais prisiminimais. Linkime senjorams puikios sveikatos, o visiems geros valios žmonėms – nuostabios vasaros Lietuvoje!