Iš Respublikinio tarmių festivalio sugrįžus @ Telšių „Džiugo“ gimnazija
Mokykla žiemą
Gimnazijos 40-etis

Iš Respublikinio tarmių festivalio sugrįžus

Kategorija: Informacija

Gruodžio 12-13 dienomis Anykščiuose vyko Respublikinis tarmių festivalis „Kalbom kalbėsiu, giesmėm išgiedosiu“. Jame dalyvavo ir keturios Žemaitijos sostinės atstovės, tarp jų ir „Džiugo“ gimnazijos mokytoja Verginija Masiliauskienė.

Pirmiausia dėstytojai, lietuvių kalbos mokytojai, bibliotekininkai susirinkome į Anykščių koplyčią – Pasaulio anykštėnų kūrybos centrą, kur klausėmės konferencijos ,,Tarmės  ir kūrybinės industrijos“ pranešimų. Girdėjome prof. J.Zabarskaitės, A.Augustinaičio, D.Mikulėnienės, dr. G.Judžentytės, V.Meiliūnaitės svarius žodžius apie tarmių išsaugojimo būtinybę. Po pietų ėjome į kultūros centrą, kur stebėjome etninės kultūros parodos pristatymą. Vėliau prasidėjo pats įdomumas – A.Baranausko „Anykščių šilelio“ skaitymai įvairiomis tarmėmis… Žemaičiams šauniai atstovavo Šiaulių universiteto prorektorius docentas Juozas Pabrėža. Fantastiška buvo išgirsti ir tarmiškai atliekamą ,,Anykščių šilelio“ giesmę (atlikėjas – Anykščių kultūros centro folklorinis ansamblis ,,Valaukis“). Nuo 20 valandos prasidėjo filmų, kuriuose kalbama apie etninę kultūrą, tarmes, ieškoma tautinės savasties šaknų, naktis.

Kitą dieną vyko apskritojo stalo ,,Tarmių metai ir Lietuvos regionų plėtra: quo vadis arba kas toliau“ diskusija. Jos metu bandyta aiškintis tarmių likimą informacinių technologijų laikais. Šiuos klausimus svarstė LR Švietimo ir kultūros ministerijų specialistai, praktikai, ekspertai.

Po pietų dalyvavome  L.ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos naujojo pastato atidaryme, popietėje ,,Kad atgytų kerintis grožis“, kurią pradėjo Telšių miesto folklorinis ansamblis ,,Čiučiuriukas“. Džiaugiamės, kad šių renginių viešnia buvo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sakydama kalbą Prezidentė pabrėžė, kad ,,sparčiai globalėjančiame pasaulyje itin svarbu išsaugoti unikalią savo kalbą ir tarmes. Tai – iš kartos į kartą perduodamas istorijos ir kultūros ženklas“. Mes, žemaitės, manome taip pat ir džiaugiamės išlikusia savo tarme, didžiuojamės tuo, kad pačios ir mūsų artimieji ja kalba. Tarmių festivalį baigėme klausydamiesi tarmiškai dainuojančių bardų dainų.

V.Masiliauskienė, ,,Džiugo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja